gairėti

gáirėti, -ėja, -ėjo intr. 1. pūsti: Džiauk [skalbinius], kur vėjas gáirė[ja] – greičiau išpūs Vdk. 2. skaidrėti, būti regimam: Pro nuogas medžių šakas gairėjo palšas, sumuręs dangus P.Cvir.